παροξυσμός
paroxusmovs
paroxusmos
{par-ox-oos-mos'}
from 3947 ("paroxysm"); incitement (to good), or dispute (in anger):--contention, provoke unto.
See G03947.
Strong's Greek Bible Dictionary
παροξυσμός
paroxusmovs
paroxusmos
{par-ox-oos-mos'}
from 3947 ("paroxysm"); incitement (to good), or dispute (in anger):--contention, provoke unto.
See G03947.